Tvarkingas chaosas

///
klasiokai
šaipės kad ąžuolas mano
mirs
žiemą sušals
kaip benamis 
užsnūdęs naktį ant suoliuko parke

bet per sniego paklotą
iškišęs šakelę
jis 
ima ir išleidžia pumpurą

///
Pamenu
dog days are over 
klausydamas
stebėjau kaip man prieš akis
kala būdą
ir ruošia trumpą odinį pavadėlį

///
chirurgiškai ploniems mano pirščiukams
glostant tavo 
aštrokus raktikaulius

galva kažkur kampe rūko
užrištom akim
ir pradurtom ausim 

///
Kol aplink vietoj sniego gniūžčių
praeiviai laidėsi samčiais deguto

jutau kaip 
vienatvė pakvimpa
medum

///
Atrodo 
spektaklis

ir aš jame užimsiu
pagrindinę rolę

įsikibęs į raudonus kulisus 
kaip pirmokas į motinos suknelę
laukiu savo minutės

o man išėjus į scenos vidurį
girdžiu kaip balsas ataidi

atsimušęs
nuo tuščių
žiūrovų
kėdžių
atlošų 

///
Man patinka just
kaip nekinta ir
gergždžia lyg
vėjo kliudoma orlaidė
mano paaugliškas balsas

Man patinka akimis palydėt
troleibusus
6, 12, 17, 20, 21
bet tik vasarį
ir jais nieku gyvu nevažiuot

Vietoj to keliaut
po save
per pusiaują
Medėją sutikt
nelemtą savo vaikų žudikę
nusipirkt teleloto
ne pernelyg sėkmingą
ir šiaip
už pavadėlio pavedžiot savo sielą

Dar patinka vis klausytis Alinos paguodos
jog tasai vasaris nebus amžinai
tik kad skamba
ironiškai

///
Kai bėgu nuo savęs
lukštenu apelsinus
saldžius
sultingus
kad smegenys pasidžiaugtų
ir šiaip
jog 
šlykštokai apsilaistyčiau
tektų skalbiklyje dieną naktį mirkint savo marškinius
šveist baltus stalviršius
ir kad tai nebūtų apie mane

///
Purvina katė
už manęs
poniškai binzinėja 
mėsos skyriuj
traukiny
požeminėj perėjoj
seka 
blusė
tiktų epitetas 
mano kūnu ropinėja
josios gyventojai
mano nugara niežti
ir skauda
nepakeliamai
lyg plakamo rimbu senovės Egipto vergo
bet neatsisuksiu
praeis
iškrinta ašara
šypsausi
 





Komentarai

  1.        Anonimė

           Niekada nesustok kurti, lauksiu išleistos knygos.

  2.        Birutė

           Labai patiko

Komentuoti: