Trečiadienis

Be paskutinės valios pareiškimo

Trečiadienis


Lietaus agonijos virpesiai prasiskverbė pro jos laibas rankas, sustojo skausmo akimirkoj ir išganė visas mintis. Tos kolonos suspaudė stygas, o harmonija nesukūrė jokio simetriškumo nei vidiniame, nei išoriniame paveiksle. Lietus įsisiautėjo ir jos pirštais pradėjo tekėti verksmas, o mintys pasidavė abiozei. Jai pačiai nėra aišku, kokia liga ji serga, vieniems jis psichė, kitiems dėmesio auka. Pats įdomiausias visuomenės bruožas yra diagnozuoti kitiems ligas neturint jokio IMPERATORIŠKOJO laipsnio ar diplomo. 

Kojos sustingo, širdis suledėjo, akių rainelės susitraukė, o lūpose sustingo noras. Pradėjo degti tyla. Žiūri į priekį, bet matai tik tamsą.

Akys užkliuvo už nepaprastai unikalaus svetimkūnio. Jo skaistumas švietė ir blizgėjo akinančioje saulėje, o panaši į Doriano aura bei arogancija užtvindė dar likusį oro sluoksnį. Išorinis ab intestato. Stebėjimas sukelia svajones būti jo glėby, bet ar tai blogai? Jis nepriklauso niekam. Už jo žvilgsnį mokėtum skaistumu, o už dėmesio lašelį ir visu kūnu. Tai, ko noriu, niekad nebus mano. Mano kūnas tik žemės pelėsis, o mintys tik pragaro liežuviai.

Tik lėkštas verksmas pakiša koją ir tas amžinas alyvų griaustinis jai vis kelią pakloja.







Komentarai

  1.        Sofija

           Fantastika! Norim dar!

  2.        Povi

           Ar bus tęsinys?

  3.        Marija Andri

           Labai geras, net nežinau ką daugiau pridurti :-)

Komentuoti: