rytračiai

rytračiai

voratinklių paroda migloj
pasenusį morfiną
švirkščiasi giltinė
su durnaropės abitu

parkely bėgiodama
svorį meta
jauna mergina
grįžta apsibintavusi migla
sustingusiais plaukais

žaros deformacijos
krenta šviesos piliulėmis
į rasos vaistines

plėšau voratinklius
sloguojantis mėnulis
keliasi į klinikas
giltinė purkštauja
kad nemoka nusižudyt
o mergina bėga ir bėga
suvoratinkliuodama
kiekvieną kaloriją
rasos menėse
 


neištatuiruota

senamiesčių katės
iš naujo mokosi vaikščioti
lašų kriptos
išplaunamos iš panagių
pumpurų griuvėsiuose
smilksta pamestas rankraštis
ten sukrutusios bičių imperijos
vis dar nepripažįsta primestos pasaulio tvarkos
šioj chaoso palėpėj
išmesti vardiniai kvietimai
parduotuvė išlaužtom durim
kurioj užklydę melancholikai
vis dar jaučia vaikystės kvapą
kur pirmųjų meilių skraistės
džiūsta ant paneigtų filosofijų
kur ryto rožę debesys ryja
kaip gandras varlę

vis dar garuoja
nupjauta žolės imperija
ir vis mąstau
kiek dar liko chaoso
tokio tobulo
kaip vardiniam kvietime
įsivėlusi klaida



vienatinė

jei nežinai
ar jis draugas

numirk

ir jis atneš tau
baltų chrizantemų
su mėnesienos žiedlapiais
nakties navose

jei nenori mirt
aklai tikėk
kitų (iš)eičių
nėr
 





Komentarai

  1.        ArtDecider

           Art.

Komentuoti: