Škėmos salotos

Škėmos salotos

moteris
į arbatos puodelį beria cukrų
kol tas užanka
žiūri į vieną tašką
kuris tik jai moka kalbėti
sunkiai maišo arbatos akivarą
pasitaiso nelygiai užmautą kojinę
už baro taurę išlenkia stenlis
moteris užsimeta šypsenos šydą
ir niūniuodama išeina

sukrešėję lašai lango paveiksle
suakmenėjęs brendis
ant palangės paliktoj taurėj
tarsi akmeninis obeliskas
tik garšvos trūksta miniatiūroj
bet žvilgteli – išaugo iš spektaklio
ant marmurinės sienos
stenlis po traukiniu
jos lūpos nelygiai padažytos
o garšva nuskintas salotoms



bičiuliui absurdui

nudulksnoja orbita
už akinių verandos
nektaru pasaldintais lašais

o tu iškvėptas
šnopuoji po rentgeno –
giltinės klijuoja pasą

šalnos monmartre
šnekučiuojasi svarainiai
o šerkšno pizoje
ant nudegintų lūpų
vienatinė karalienė skruzdė
išeina valdyt
išsivėdinusios minios
 





Komentarai

  1.        Anatolijus

           Gražu, tik nežinau ar aš tai suprantu :)

  2.        Birutė

           Labai gerai, laukiam daugiau, nesustokit kurti

Komentuoti: